0
Prekių krepšelis
Jūsų prekių krepšelis tuščias
lt en

Būkime draugiški planetai - saugokime aplinką

2018-01-19
Būkime draugiški planetai - saugokime aplinką

Kiekvienas mūsų panaudotas daiktas yra paimtas iš mūsų planetos resursų, kad jie neišsektų ir mūsų planeta būtų švari ir tinkama gyventi mūsų vaikams, privalome ją saugoti. Tam tikros rūšies nebetinkami naudoti daiktai turi ypatingai stiprų neigiamą poveikį aplinkai todėl jų atsikratyti turime laikydamiesi tam tikrų taisyklių.

Baterijos ir automobiliniai akumuliatoriai

Baterijos ir automobiliniai akumuliatoriai išmesti į sąvartynus kartu su buitinėmis atliekomis pradeda irti ir skleisti sunkiuosius metalus, tokius kaip nikelis, kadmis, cinkas, švinas ir kt., kurių dauguma turi kancerogeninį poveikį: sunkieji metalai patekę į aplinką gali pakeisti dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Iš aplinkos jie gali patekti į maistui auginamus augalus ir iš čia į gyvūnų bei žmonių organizmus. Patekę į žmogaus organizmą sunkieji metalai gali pažeisti DNR ir sukelti sunkias ligas. Švinas į organizmą gali patekti dulkių ir garų pavidalu ir ten nesukeldamas ūmaus apsinuodijimo kauptis. Vėliau didelė švino koncentracija gali sukelti ilgalaikį neigiamą poveikį kraujotakos ir nervų, virškinimo sistemai. Iš automobilinių akumuliatorių išpylus sieros rūgštį tiesiog ant žemės – toje vietoje bus išdeginta visa augmenija. Toliau skverbdamasi per dirvožemį sieros rūgštis gali patekti į gruntinius vandenis, užnuodyti maistui auginamus augalus ir per juos patekti į žmonių ir gyvūnų organizmus.

Iš panaudotų akumuliatorių švino plokštelių vėl gaminami nauji akumuliatoriai, iš korpusų - nauji korpusai, iš elektrolitų (arba kitaip žinoma kaip sieros rūgštis) gaminamos trąšos arba jie gali būti panaudojami plastikų gamyboje.

Baterijas ir akumuliatorius draudžiama:

Mesti kartu su komunalinėmis atliekomis, savavališkai juos ardyti, maišyti su kitomis atliekomis. Švino akumuliatorių atliekos turi būti surenkamos atskirai, tam skirtuose specialiuose konteineriuose, statinėse, dėžutėse ar kitokiose talpyklose, kurios yra paženklintos akumuliatorių surinkimo ženklu.

Kur atiduoti panaudotas baterijas?

Netinkamas naudoti baterijas ir galvaninius elementus reikia palikti specialiose surinkimo talpose, kurios pagamintos taip, kad jose surinktos išeikvotos baterijos nekeltų pavojaus aplinkai ir visuomenės sveikatai. Surinkimo talpas galima rasti visose parduotuvėse, mokyklose, pašto skyriuose ir kitose masinio susibūrimo vietose.

Kur atiduoti nebetinkamus automobilinius akumuliatorius?

Išeikvotus, netinkamus naudoti akumuliatorius galima atiduoti atliekų tvarkytojui turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas. Akumuliatorius galima nemokamai priduoti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Detalų sąrašą galite rasti čia: atliekų surinkimo aikštelės.  Prieš vežant atliekas į artimiausią aikštelę, reikėtų pasitikslinti, kokios atliekos priimamos būtent toje aikštelėje, nes skirtingose aikštelėse priimamos skirtingos atliekos, pvz., ne visos aikštelės priima buities pavojingas atliekas. Akumuliatorius taip pat galima palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę.

Automobiliniai amortizatoriai

Automobilinių amortizatorių sudedamosios dalys yra: metalas, alyva, guma. Panaudoti amortizatoriai yra pavojingi aplinkai dėl juose esančios alyvos. Alyvoje gausu sunkiųjų metalų, dioksinų ir kitokių kenksmingų aplinkai cheminių junginių. Išmetus amortizatorius, į aplinką patenka alyva, kuri užteršia gruntą ir gruntinį vandenį. Laikoma, kad litras alyvos dešimtmečiams užteršia pusę hektaro dirvožemio ir labai didelį kiekį vandens. Tiek alyvos, tiek metalo gamyboje naudojama energija, išskiria didžiulius šiltnamio efektą skatinančius dujų kiekius, kurie yra tiesioginiai klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo kaltininkai.

Perdirbimo metu sunaudojama daug mažiau energijos nei jos reikėtų naujiems produktams pagaminti. Perdirbant amortizatorius, gaunamas metalas, alyva bei guma. Gautą alyvą galima regeneruoti ir gaminti aukštos kokybės bazinę alyvą arba perdirbti ne į tokį kenksmingą aplinkai krosnių kurą. Perdirbant panaudotą alyvą yra tausojama energija. Pakartotinis panaudotos alyvos rafinavimas reikalauja tik trečdalio energijos, kuri būtų sunaudojama žaliavinę naftą paverčiant alyva. Energijos taupymas svarbus ir perdirbant amortizatoriuose esantį metalą. Gaminant metalą sunaudojama daug energijos ir išskiriami didžiuliai šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai, kurie yra tiesioginiai klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo kaltininkai. Todėl perdirbant metalą yra tausojami ne tik gamtiniai ištekliai, bet ir mažiau teršiama gamta bei taupoma energija.

Kur atiduoti nebetinkamus naudoti amortizatorius?

Susidariusius amortizatorius gyventojai gali perduoti atliekų tvarkytojui turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas. Palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę. Panaudotų amortizatorių atliekas galima atiduoti ir į savivaldybėms priklausančias stambiagabaričių atliekų aikšteles. Detalesnį sąrašą galite rasti čia: atliekų surinkimo aikštelės.  Prieš vežant atliekas į artimiausią aikštelę, reikėtų pasitikslinti, kokios atliekos priimamos būtent toje aikštelėje, nes skirtingose aikštelėse priimamos skirtingos atliekos.

Atidirbusi alyva (tepalai)

Alyvos atliekos – tai netinkama naudoti bet kokia mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, nebetinkama naudoti pagal savo pirminę paskirtį.

Alyvos atliekose yra labai daug įvairių cheminių elementų, kurių dalis yra pavojinga aplinkai. Tai pvz. varis, cinkas, įvairūs sunkieji metalai. Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, sukelti vėžinius susirgimus. Jie po truputį kaupiasi organizme, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva, jų vis padaugėja. Patekusi į aplinką panaudota alyva gali sukelti daug aplinkosauginių problemų. Vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir padengti plėvele apie 1 hektarą vandens paviršiaus! Alyvai susimaišius su vandeniu, susidaro emulsija, kuri lengvai pažeidžia vandens gyvūnų kvėpavimo organus, patekusi į gruntą gali sutrikdyti augalų ir dirvožemio organizmų aprūpinimą deguonimi.

Alyvos atliekas draudžiama:

Maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, deginti neturint specialių leidimų. Panaudota alyva gali būti deginama tik tam  skirtose krosnyse su specialiais filtrais ir aukštoje temperatūroje. Išpilti ar išleisti alyvos atliekas į paviršinio bei požeminio vandens telkinius bei drenažo ir kanalizacijos sistemas, ant dirvožemio, perduoti alyvos atliekas asmenims, neturintiems teisės tvarkyti tokių atliekų.

Perdirbant panaudotą alyvą tausojama energija. Pakartotinis alyvos rafinavimas pareikalauja tik trečdalio energijos, kuri būtų sunaudojama gaminant alyvą iš žaliavinės naftos. Iš perdirbtos alyvos galima pagaminti aukštos kokybės bazinę alyvą. Ji taip pat gali būti iš naujo rafinuojama ir naudojama kaip variklinė alyva arba perdirbta į ne tokį kenksmingą aplinkai – krosnių kurą.

Kur atiduoti alyvos atliekas?

Gyventojai ir įmonės susidariusią panaudotą alyvą gali perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas. Gyventojai panaudotą alyvą gali palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę.

Automobilinės padangos

Padangų pagrindinė sudedamoji dalis yra guma - t.y naftos produktas. Guma tik per kelis šimtus metų suyrantis produktas. Bet kur gamtoje išmestos padangos darko aplinką palaipsniui ją užteršdamos. Jos taip pat gali tapti gaisro priežastimi. Padangas būtina tvarkingai utilizuoti, nes joms pagaminti reikia didelio kiekio energijos.

Padangas draudžiama:

Šalinti kartu su komunalinėmis atliekomis.

Guma  yra pagrindinė padangų sudedamoji dalis, kurios savybės, net ir pasibaigus padangų eksploatavimo laikui, nedaug pakinta. Atsižvelgiant į tai, padangas tikslinga perdirbti, atskiriant gumą nuo kitų sudedamųjų dalių (metalo, tekstilės) ir vėliau ją panaudoti kitiems produktams gaminti. Gautos gumos granulės panaudojamos asfaltui, guminėms dangoms (pvz., skirtoms vaikų žaidimo aikštelėms), automobilių statymo apsaugoms  ir kitiems produktams gaminti. Nusidėvėjusios padangos  naudojamos ir energijai gauti. Lietuvoje tokiu tikslu padangas naudoja AB „Akmenės cementas“. Jos yra deginamos naudojant specialius filtrus, neutralizuojančius degant išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas. Deginimas vyksta itin aukštos temperatūros krosnyje, o susidarę pelenai panaudojami cementui gaminti.

Kur atiduoti nebenaudojamas padangas?

Nusidėvėjusias padangas galima nemokamai atiduoti padangų platinimo vietose tuomet, kai atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų yra tiek, kiek perkama naujų. Gyventojai nusidėvėjusias padangas gali atiduoti į savivaldybėms priklausančias stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles. Sąrašą galima rasti čia: atliekų surinkimo aikštelės. Į tokias aikšteles gyventojai per metus gali nemokamai atiduoti iki 4 lengvųjų automobilių padangų.

Automobilių kuro, oro ir tepalų filtrai

Atidirbusį automobilių filtrą sudaro metalas, alyva bei filtruojantis elementas. Alyvos atliekose yra labai daug įvairių cheminių elementų, kurių dalis yra pavojinga aplinkai. Tai pvz. varis, cinkas, įvairūs sunkieji metalai. Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, sukelti vėžinius susirgimus. Jie po truputį kaupiasi organizme, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva, jų vis padaugėja. Patekusi į aplinką panaudota alyva gali sukelti daug aplinkosauginių problemų. Vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir padengti plėvele apie 1 hektarą vandens paviršiaus! Alyvai susimaišius su vandeniu, susidaro emulsija, kuri lengvai pažeidžia vandens gyvūnų kvėpavimo organus, patekusi į gruntą gali sutrikdyti augalų ir dirvožemio organizmų aprūpinimą deguonimi.

Didžiausia kenksmingų medžiagų koncentracija išleidžiama į aplinką ne metalams yrant, o būtent metalo gamybos proceso metu. Metalą galima perdirbti neribotai – jo pagrindinės savybės nekinta, o perdirbant sunaudojama daug mažiau energijos negu gaminant iš rūdos. Perdirbant sunaudojama mažiau pirminių žaliavų, dėl to mažėja metalo kasybos ir rūdos transportavimo daromas poveikis aplinkai. Perdirbant panaudotą alyvą tausojama energija. Pakartotinis alyvos rafinavimas pareikalauja tik trečdalio energijos, kuri būtų sunaudojama gaminant alyvą iš žaliavinės naftos. Iš perdirbtos alyvos galima pagaminti aukštos kokybės bazinę alyvą. Ji taip pat gali būti iš naujo rafinuojama ir naudojama kaip variklinė alyva arba perdirbta į ne tokį kenksmingą aplinkai – krosnių kurą. Iš filtravimo elementų gaunama medžiaga pakuotėms gaminti.

Kur atiduoti panaudotą automobilių kuro, oro ar tepalo filtrą?

Susidariusias, sukauptas atliekas gyventojai gali perduoti atliekų tvarkytojui turinčiam teisę tokias atliekas tvarkyti. Atliekas galima palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę. Naudotų filtrų atliekas galima atiduoti ir į savivaldybėms priklausančias stambiagabaričių atliekų aikšteles. Detalesnį sąrašą galite rasti čia: atliekų surinkimo aikštelės. Prieš vežant atliekas į artimiausią aikštelę, reikėtų pasitikslinti, kokios atliekos priimamos būtent toje aikštelėje, nes skirtingose aikštelėse priimamos skirtingos atliekos, pvz., ne visos aikštelės priima buities pavojingas atliekas.

 

PRISIDĖK PRIE PLANETOS IŠSAUGOJIMO

Visos naujienos

Mūsų svetainėje naudojami slapukai. Jei sutinkate su slapukų naudojimu spauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau apie slapukus galite skaityti Privatumo politikoje.